- žvyrai
- žvỹrai sm. pl. (2) Kb, Trk, Trkn, žvyraĩ (4); SD127 žr. žvyras 1: Žvyrų̃ užpils kiek, i visas [kelio] taisymas DūnŽ. I aš esu griovius kasusi, i žvyrùs vežusi Krž. O buvo žvỹrai suvežti, ant vienos pusės kelio supilti Lpl. Visi gavo žmonys važiuoti su arkliais akminus vežti, žvyrùs vežti Akm. Kieme laukė arkliai, čaižydami savo kanopomis kelio žvyrus J.Sav. Ir anie miltai paliekta teip kaip žvỹrai Sd. Eidavo žmonys i basom eidavo par žvyrùs Akm.
Dictionary of the Lithuanian Language.